Tik laimingo atsitiktinumo dėka spalio 26 – oji Ignaliniečių šeimai netapo tragedija. Įprastas budėjimas. Tą dieną  Aušros Gudgalienės ir Viktoro Buslovičiaus brigadai darbo diena buvo ganėtinai intensyvi. Naktis ne ką ramesnė.


Po vidurnakčio brigada gavo iškvietimą pervežti ligonį iš Vilniaus į Ignalinos ligoninę. Ligonis stabilus, kelias tolimas, monotoniškas, pro naktinius greitosios pagalbos automobilio langus karts nuo karto blykčioja tik pavieniai žiburiai. GMP ekipažui įvažiavus į miegančią Ignaliną, staiga Aušros dėmesį patraukė neįprasta šviesa gatvės gale: „…-nusmelkė keistas jausmas, nelaimės nuojauta…. Kadangi ligonis stabilus, jo atsiklausiame ir nusprendžiame prasukti pro dėmesį patraukusį šviesos židinį, juolab, kad nukrypimas į šalį neturėtų užtrukti daugiau poros minučių. Šiandien labai džiaugiamės savo sprendimu paklausyti intuicijos. Mūsų nelaimės nuojauta pasitvirtino,- šviesos pašvaistę skleidė atvira liepsna degantis pastatas. Visai šalia buvo daugiau pastatų, į kuriuos veržėsi liepsna ir netrukus būtų persimetusi. Mes nedelsiat iškvietėme gaisrinę ir puolėme iš automobilio prie gretimo namo langų. Beldėme ir šaukėme kiek leido jėgos. Pabudę žmonės ne iš karto suprato kas vyksta…“

Atvykus gaisrinei, brigada tęsė kelionę suplanuotu maršrutu. Gaisras nuslopintas, pastatai apsaugoti, žmonės sveiki ir gyvi.  Sekančią dieną per kitas tarnybas GMP stotį pasiekė žinia apie brigados žygdarbį ir gaisrą išgyvenusios šeimos padėka Aušrai ir Viktorui.

Didžiuojamės kilniu kolegų poelgiu.

image_print