Greitosios medicinos pagalbos (GMP) darbas yra vienas iš unikaliausių ir nesuvokiamas tiems, kurie nė karto nėra važiavę pagal iškvietimą (maždaug 99 procentai populiacijos). Net turinčiam ilgametę patirtį gydytojui ar kitam medikui iš GMP brigados, įmestam į nepažįstamą aplinką (butą, tamsų rūsį, pašiūrę, gatvę, mišką, pliažą, dvarą, kanalizacijos šulinį, statybvietę ir t.t.), kai aplinka šūkauja, komentuoja, įrodymas negrįstos medicinos žiniomis aiškina, kaip dirbti, ir kumščiais stumdo nepažįstami, neretai agresyvūs, apsvaigę piliečiai, tiksliai įvertinti paciento būklę yra begalinio profesionalumo reikalaujantis iššūkis. Ir tokių profesionalų tikrai yra! Jie važinėja tomis mašinėlėmis, ant kurių parašytas kodas „GMP“ arba „AMBULANCE“, tik išvirkščiomis raidėmis. Tai ta mašinėlė, kurią jūs ne visad noriai praleidžiate gatvėse, nes manote, kad jie važiuoja pietauti, ir net nesusimąstote, kad rytoj gali vežti jus ar jūsų gyvenimo žmogų, kad būna parų, kai GMP darbuotojai neturi laiko pavalgyti ar tai daro paskubomis, kad tie uniformuoti trečios kategorijos (03) žmogeliukai aukoja savo sveikatą jūsų sveikatos ir gyvybės labui.
GMP dirbantys žmonės kol kas dar neturi įmantrios kraujo tyrimų laboratorijos ar rentgeno, kompiuterinės tomografijos aparatų savo mašinėlėse, bet įvyks progresas šioje srityje ir GMP atliks dar daugiau funkcijų.

GMP dirbantys žmonės unikalūs tuo atžvilgiu, kad tikriausiai savo noru lekia į nelaimės gniaužtus traukti iš ten nelaimėlių. Joks „normalus“ žmogus to nedaro – „normalūs“ įvykus nelaimei bėga 720 laipsnių kampu nuo nelaimės vietos net neatsisukdami.

Sakoma, kad medikai – tai nebrandžios asmenybės, jie nesuvokia, kad neįmanoma visko atlikti tobulai, kaip įmanydami siekia šimtaprocentinio rezultato, bando padaryti tai, kas nelabai įmanoma ar išvis beviltiška. Todėl kartais į ligoninę GMP atgabena jau mirusį žmogų (kuris nespėjo tapti pacientu). Tiesiog GMP norėjo ir tikėjosi padėti. GMP darbuotojai yra nuolat mokomi, testuojami, ir GMP darbo kokybė kasmet gerėja.

image_print